2010 m. gegužės 18 d., antradienis

Benamiai puola

Žinote, kas man nepatinka Vilniuje? Ogi visokie išmaldos prašantys benamiai (?). Kaskart, kai tik išsiruošiu į senamiestį, įsitaisau lauko kavinėje, visuomet prisistato su skirtingomis savo liūdno gyvenimo istorijomis išmaldos prašantys žmonės. Šiemet dar nedaviau nė vienam ir nusprendžiau, kad neduoti išmaldos gatvėje nuo šiol bus mano pozicija.
Gatvės muzikantų dieną prie staliuko Užupyje priėjo apie 30 metų vyras, kuris pasakojo maždaug tokią istoriją: „Atvažiavau iš Mažeikių, gyvenu gatvėje, gal galėtumėte padėti?“ Atsiprašau, bet kodėl tu nevažiuoji atgal į Mažeikius? Jei aš negalėčiau išgyventi Vilniuje, tai tikrai nesėdėčiau brangiausiame Lietuvos mieste, o persikelčiau į kaimą. Dar viena istorija yra su pasibaigusiu benzinu ir į ligoninę skubiai vežamu vaiku.
Jei ir yra tose istorijose kažkas tikro, tai aš visiškai nebetikiu. Ir jei kažkada maniau, kad verta išgelbėti žmogų duodant jam du litus, tai dabar manau, kad mes išgelbėtume daugiau, jei visi iki vieno nustotume duoti išmaldą. Kas būtų tada? Pilies gatvė ir Aušros vartai be juos nusėdusių benamių, o ir benamiai turėtų galvoti kažkokį kitą pragyvenimo šaltinį nei prašyti išmaldos gatvėje. Beje, problema ne ta, kad sunku pasidalyti su skurstančiu, problema ta, kad mes tampam šlykštūs begėdžiai, kurie mano, kad prašyti gatvėje yra normalu. Šlykščiausias toks prisiminimas yra labai gražus ir tvarkingas kokių 4 metų berniukas, tiesa, labai nelietuviškos išvaizdos, bet labai puikiai kalbantis lietuviškai, priėjęs prie manęs ir vienos vokietės graudžiu balselių paprašė poros litų, juos gavęs (oi kaip sunku atsakyti vaikui), nuėjo tiesiai į kitą gatvės pusę - į McDonald‘s. Dabar atrodo, kad turėjau surasti jo motiną ir paklausti, ar ji žino, kuo užsiima jos vaikas. Baisiausia, kad galvoju, jog tėvai puikiausia žino, kuo jis užsiima, laiko tai savarankiškumu ir puikiu būdu užsidirbti.
Jei duočiau kiekvienam benamiui, kuris per dieną Vilniuje paprašo išmaldos, išeitų didesnė suma, nei apskritai galiu sau leisti per dieną.

9 komentarai:

  1. Matyt tu juos trauki. Gal tavo išvaizda jiems sako, kad tave galima "nugręžti"? Aš prieš mėnesį praleidau dvi savaites Vilniuje, tai išmaldos daviau tik du kartus. Vieną kartą Trakų gatvėje tokiai senutei. Ji nieko neprašė, vien stovėjo atkišusi delną. O kada daviau pinigą, padėkojusi persižegnojo. Kitą kartą - jaunam vyrui prie Norfos ant Švitrigailos/Panerių gatvių kampo. Prašė batonui. Pasiūliau nupirkti jam batoną. Tada jis susigriebė, kad batoną jau turįs, jam reikia atsigėrimui. Tai aš pyktelėjęs įėjau į parduotuvę. Bet parduotuvėje pasijutau labai arogantišku ir kvailu - kad teisiu tą žmogų. Pagalvojau, mano padėtis kokį 1000000 kartų geresnė, tai negi čia man tinka jį teisti ar vertinti? Išėjęs daviau pinigą, nebesiaiškindamas, kur išleis.

    Kai matau išmaldos prašantį, kaskart dar prieš pradėdant mintyse jam komanduoti, kaip gyventi ir kur išleisti išmaldą, nuolat ir nuolat įkyriai iškyla Evangelijos pagal Matą 25 skyriaus ištrauka 31-46. ... kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų... Tas taip pastovu, kad pamatęs ubagą, jau žinau, ką tuojaus pagalvosiu :)

    Man taip pat buvo kilusi tokia mintis, kad jeigu visi solidariai neduotume išmaldos, tai perauklėtume žmones ir pan. Rimtai taip galvojau. Dabar man atrodo, kad aš tiesiog labai daug ko nesuprantu, neišmanau.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Povilai, čia nepyktis, visada išreikšti nuomonę išeina gana kategoriškai :)
    eewl, sutinku dėl to, kad duoti ar neduoti yra mūsų pasirinkimas, bet Vilniuje daugiau prašančių nei tu įsivaizduoji: nuo darbo iki namų yra 10 min. pėščiomis, ten yra savas benamis su sava istorija (vaikų namai ir pan.). Kam bus geriau, jei aš kasdien jam duosiu pinigų? Dar yra šlykštu, kai tu neturi galimybės pasirinkti: sustoti ar ne išmaldai. Jau kuris laikas pastebėjau užėjimo į kavines ir perėjimo per lankytojus madą. Daugeliui gėda neduoti, nes kaip tu čia toks valgai kavinėse ir nešelpi vargšų. Irgi prie kiekvienos kavinės po savą elgetą ir dar nesu pavalgius senamiestyje, kad kas neprieitų.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš nemanau, kad turėtume leistis manipuliuojami. Matyt kažkurioje vietoje yra riba tarp gailestingumo ir neteisingo kaltės jausmo. Aš pats tai stengiuosi neišlaidauti, jeigu suvokiu, kad savo davimu nesiekiu žmogui padėti. Todėl duodu gana retai ir matyt todėl iš manes retai kaulija :). Klaipėdoje kažkada buvo tokia mergaitė - skurdžia suknele, gražiomis didelėmis akimis, gal kokių 5 metukų. Kavinėse vaikščiodavo nuo staliuko prie staliuko, siūlydavo poroms visokias apvytusias gėlytes. Tie, kas ją siundydavo, buvo manipuliavimo profai - ir gailestingumas, ir džentelmeniškumas, ir kilniaširdiška pagalba vaikučiui turėdavo susiplakti į krūvą.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ačiū ;) Manau, kad ir Vilniuje panašios akcijos reikėtų, galų gale žmonės savo pinigus atiduoti galėtų ir labiau naudingiems tikslams: prašytojams tas lengai gautas pinigas išeina ne kam kitam, o tūsams. Be to, kalbant užsienio kalba išmaldos prašytojai prieina dar dažniau, tai gi užsieniečiai tikrai turi pakratyti pinigines ir dar nemanau kad tai prisideda prie turizmo skatinimo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Pas mus Šiauliuose irgi yra vietų, kur pristoja tokie prašytojai. Seniau dažnai išsireikalaudavo, dabar užsigrūdinau, išmokau nekreipti dėmesio. Nors kartais kokiam neįkyriam, ramiai sau sėdinčiam, paduodu. Juk visi norim retkarčiais pasijausti gerais ir kilniaširdžiais:)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Na va, gal ir pas mus ateis šita mada :)

    AtsakytiPanaikinti