2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Yra kaip yra arba visiškai apie nieką

Ruduo. Tik šiemet nesibarsto sentimentai ir viskas atrodo žymiai paprasčiau. Imu galvoti apie Kalėdas, imu įsivaizduoti, kaip vieną dieną snigs, o aš ramiai gėrėsiuosi vaizdu. Tiesa, toks jausmas, kad atsitiko neįmanoma: karštis buvo pabodęs iki tiek, jog jau maniau, jis niekada neišgaruos iš mano odos, darbo kabineto ir namų sienų, bet dabar kartais būna šalta ir pečius tenka apsigaubti šaliku, ir vakarais nesinori lįsti iš namų. Nesinori ir rašyti. Nes kinas nebesukrečia (aną savaitgalį buvo Julie & Julia, geriau negu tikėjausi), įvykiai visuomenėje tik nustebina arba prajuokina, bet ne iki tokių gelmių, kad viskas išsilietų ant balto kompiuterinio lapo.

Esu kažkur. Skaitau (dažniausia blogus) ir mąstau tyliai. Žiūriu krepšinį ir sergu už Lietuvą. Tikiu jais ir tikiuosi geriausio.

O dienos pasidarė trumpos, per trumpos, kad sugebėčiau čia pat ir neskrajoti padebesiais, ir pakilti virš kasdienybės.

Ar kada susimąstėt, kaip gyventume, jei praeityje būtume priėmę kitus sprendimus? Pavyzdžiui aš visą laiką maniau, kad būsiu filologė, tačiau studijų pasirinkimo lape iš šešių studijų programų neparašiau nei vienos iš filologijos studijų krypties. Įdomu, ką dabar veikčiau, jei būčiau baigusi tarkim lietuvių kalbą? Ar būčiau po to stojusi į VU Ekonomikos fakultetą arba MRU išlyginamąsias studijas, o po to baigusi kokios nors vadybos magistrą? Manau, kad rašyčiau tai tikrai geriau, dažniau, poetiškiau, dar būčiau perskaičiusi visokias literatūros klasikas, greičiausia būčiau draugavusi ne su tais vaikinais, nes tiesiog likimas mūsų nebūtų suvedęs, turėčiau kitus draugus, kitą darbą, o gal jo neturėčiau ir sėdėčiau užsienyje. Įdomu, ar būčiau nusivylusi studijomis taip kaip daugelis ir galvočiau, kad verčiau buvo stoti ten, kur dabar įstojau.

Neveltui profesijos pasirinkimas yra didelis sprendimas, turintis įtakos visam gyvenimui. Juk tik nedaugelis suprantam, kad profesiją galima pakeisti, bet kai jau suprantam, tada būna vėlu: gyvenimas rodosi toks sudėtingas, pragyvenimas toks brangus ir jausmas toks, kad vos pajudinus grius visas per 5 ar 8 metus pastatytas pasaulis. Gyventi nėra paprasta, todėl geriau visur ir visada elgtis atsargiai.

Taip bandau pasiteisinti žmonėms, kurie mane seka, kodėl kartais dingstu. Nes atrodo, kad, jei bent truputi gyvenimas vyktų kitaip, o jis vyktų kitaip, jei kažkada būčiau priėmusi kitus sprendimus, tai turėčiau daugiau laiko sau, mažiau pavargčiau, daugiau skaityčiau teisingos literatūros ir turėčiau daugiau idėjų ir jėgų blogui. Tik įdomu, kas tada būtų ta antroji medalio pusė?

9 komentarai:

  1. aš kartais pagalvoju, ką dabar veikčiau ir koks būčiau, jei nebūčiau iš suomių-lietuvių kalbų perstojęs į archyvistiką. kartais įsivaizduoju save kaip filologą, o kartais ne. ir visgi širdy kažkiek jaučiuosi filologas, kad ir nebaigęs studijų. gal dėl to dažnai renkuosi laisvuosius dalykus filologijos fakultete ar kituose, esančiuose šalia jo. niekas negali uždrausti jaustis kažkuo.

    AtsakytiPanaikinti
  2. ...kaip ir niekas negali uždrausti jaustis kažkokiu: pareigingu, atsakingu, įdomiu... Kažkaip galvoju, kad svarbiau ne tai, kaip mes atrodom sau, bet kokie esam (atrodom) kitiems. Reikėtų paklausti aplinkinių, ar mato many filologę :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Priešpaskutinė pastraipa apie profesijos pasirinkimą skaudžiai mušė man per jautrią vietą :) Tiesa, gali nutikti ir taip, kad ne tu pasirenki profesiją, bet ji pasirenka tave, ir nelabai sėkmingai. Aš turėjau būti visai Kitkas ir dirbti visai kitur...
    Ruduo man labai patinka...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sakai likimas? Neatmetu tos galimybės, tik norėtųsi galvoti, kad šį tą mes patys irgi galim. Šiaip aš nesigailiu dėl savo sprendimo (bent jau šiuo metu), tik susimąsčiau, kaip mes patys kartais pasukam gyvenimą tam tikra linkme. Ir turbūt nevėlu jį dar kitaip pasukti, jei kažkas vyksta netinkamai :) Yra toks bulgarų filmas: Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. man neseniai tokia mergina pasakė: mums lietuvių mokytoja kartodavo, kad galų gale visi mes atsidursim ten, kur mums ir reikia.

    man labai patiko šita mintis.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Nesakau, likimas. Sakau, gyvenimas. Jame tai visko nutinka, ir jis nepaklūsta jokioms schemoms, jokiems scenarijams ir jokioms (vos neparašiau, matricoms) filosofijoms.
    Ir žmogus jame ne visada esi visagalis.
    Bet tai būtų nepilnas atsakymas. Tuose mano vis išsprūstančiuose pasibėdavojimuose yra falšo. Nes ir judesį daryti bijau, ir susitaikyti su esama padėtimi atsisakau. Pasirinkau kažką per vidurį - tokią inkščiančią rezignaciją. Tai, žinoma, muša per dignity, bet užtat visai pusėtina alga (irgi per vidurį) + esu apsaugotas nuo nesėkmių ir apgailestavimo: "neblogai turėjai, pats viską sušikai".

    AtsakytiPanaikinti
  7. Sveika, Matrica :)
    Na, negali rašyti kaip konvejeris :) Kas būtų jei visi blogeriai taip rašytų? Ko gero, greitai vieni kitiems nusibostume :)

    Kažkada, kai pradėjau studijas, galvojau, kad man nepatinka, kad nors ir labai prespektyvu, pernelyg sausa, pernelyg rimta, kad tai neatitinka mano jautrios asmenybės ir t.t. Laikui bėgant prisitaikiau ir šiandien jau nedaug liko iki baigimo. Tai nebėra tokia kančia kaip kadaise...
    Kas nutiko? Ogi pakeičiau nusistatymą šiuo klausimu. Kaskart vakare guldama galvodavau, kokios naudos turėsiu iš įgytų žinių, kokį darbą dirbsiu, kaskart sėsdama prie knygų kartojau tą pačią litaniją: man patinka tai skaityti, tai labai įdomu, tai labai naudinga ir t.t. Įsikalbėjau sau :) Man atrodo nesigailiu.

    AtsakytiPanaikinti
  8. O... Aktuali tema.
    Pati viską mečiau ir emigravau studijuoti naujos specialybės.
    Gerai pasakė kažkieno lietuvių kalbos mokytoja... galų gale visi mes atsidursim ten, kur mums ir reikia.
    Ryžto, mielieji. Ryžto pokyčiams.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Aš nesigailiu nieko, tik galvoju, kad, turėdami galimybę rinktis, mes visada kažkaip pakreipiame savo gyvenimą. Kai tai jauti, visada kirba abejonė. Kartais gerai tiems, kurie neturi tokios galimybės - teturi vienintelį šansą.

    AtsakytiPanaikinti