2010 m. birželio 3 d., ketvirtadienis

Gyvenimo paslaptys

Vakar pažiūrėjau filmą „Secret“. Gulėjo jis pas mane kokius du metus. Aš iš esmės esu visų „mokančių kaip gyventi“ istorijų priešas ir tokias knygas kaip alchemikus laikau tuščiomis. Beje, knyga „Secret“ irgi, mačiau, yra. O filmas gal net ne apie paslaptį? Visi kartais daugiau, kartais mažiau jaučiamės gamtos dalimi ir galime pajusti Visatos jėgą. Teisūs tie, kurie sakys, kad dažniau pajaučiame blogus ženklus: ligas, kūno skausmus, nerimus, pykčius, agresijas, bet retas turbūt susimąsto, kodėl taip yra.
Mano draugas netiki likimu. Jam atrodo, kad likimas į žmogaus gyvenimą įsikiša vos ne vienintelėje vietoje, kai kūdikis gimsta konkrečioje šeimoje. Iš tiesų juk svarbu, kur gimsti: mieste ar kaime, turtingoje ar vargšų šeimoje. Tas pradinis taškas, kitaip dar - pirmas žingsnis į pasaulį - vieniems yra labai paprastas, o kitiems jau nuo pat pradžių lydymas sunkumų. Bet žmogaus laimė priklauso nuo daugiau dalykų nei nuo to, kur jis gimė. Juk mes patys esam savo laimės kalviai. Kartais pastebiu harmoningus žmones: jie atrodo laimingi, jų šeima sėkminga (tai nereiškia, kad be dūmų), jų vaikai savarankiški, jie turi savo nuomonę, norų, yra aktyvūs ir siekia savo tikslų. Jie gyvena nepriklausomai nuo savo amžiaus. Jie linkę padėti kitiems. Tikrai pažįstų tokių žmonių. Vienas jų savo vaikui, niekaip neišsikapanojančiam iš nesėkmių mokykloje, pasakė: gal užteks gailėti savęs? O ką mes, be savęs gailesčio, dar darome pakliuvę į keblią padėtį?
Mūsų mintys realizuojasi, esu tai skaudžiai pajutusi ne kartą, dėl to verta turėti tik geras mintis, todėl verta išlaisvinti savo svajones ir leisti sau įsivaizduoti save viską jau pasiekus. Filme tai vadinama vizualizacija: kai tu įsivaizduoju save už savo svajonių automobilio vairo, kai tu nupieši savo svajonių namus ir „leidi sau juose gyventi“. Gyvenimas ir ateities perspektyvos tave turi džiuginti, nes kosmosas nesupranta žodžio „ne“ ir kai mes sakome: nenoriu būti piktas, nenoriu, kad man nesisektų, mes iš tiesų leidžiame savo mintyse gyventi pykčiui ir nesėkmėms, iš kurių taip stengiamės išsivaduoti, o kas gyvena mūsų mintyse, tas realizuojasi. Todėl reikia NORĖTI: ramybės, darnos, mėgstamo darbo, erdvių namų, gerų draugų, meilės...
Nemėgstu aš panašaus pobūdžio literatūros ar tuo labiau filmų, bet kadangi čia nebuvo jokių dalykų, kurie prieštarautų mano gyvenimo logikai ir jokių alegorinių svaičiojimų, tad rekomenduočiau filmą visiems, kurie yra praradę ūpą gyventi, nebeturi svajonių ir visame kame nemato prasmės. Juk žinote tokį posakį: „Ko bijosi, tas ir bus“.



8 komentarai:

  1. man labai nepatinka tokio pobūdžio filmai ir knygos, ir kai kažkada žiūrėjau šį filmą, tai ištvėriau vos pusvalandį. mintis, kad žmogaus mintys transformuojasi į dalykus (norimą automobilį, laimę, gražią šeimą) yra nepaneigiama, o tokie filmai, kurie aiškina ir aiškina tau tą pačią mintį galėtų būti ir trumpesni.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gal čia hipnozės seansas? :) Manau, kad reikia būti atitinkamos nuotaikos, kad toks filmas "sugrotų", bet aš asmeniškai įsivaizdavau jį blogesnį. Nors vietomis tikrai pagalvodavau, kad viskas aišku ir jau galim eiti toliau. Bet ar gi tai neparodo, jog mes neišgirdom minties ir nieko gyvenime keisti nesiruošiam, nors ir yra dalykų, kurie nepatinka?
    Man patiko mintis dėl vizualizacijos. Aš pagalvojau, kad yra dalykų, kuriuose aš aiškiai save įsivaizduoju, tai jie kaip ir įvykę, ir yra dalykų, kurie nejuda, bet aš supratau, kad neturiu aiškių norų tais klausimais. Tai nėra filmas-"Mano sėkmės istorija", tai tiesiog parodymas, kaip žmogus valdo savo likimą.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš galvoju, gyvenimas yra biškelį kitoks. Jis nėra tai, ką mes susikuriame patys. Man atrodo, jis yra žymiai daugiau už mus ir neatsiklausia mūsų, kokiam jam būti. Todėl galime "sykretinti" iki pamišimo naujus automobilius ar darnias šeimas, o gauti ligą, neištikimybę, avariją ar kitą nesėkmę. Visaip gali nutikti. Kitas dalykas yra, kaip mes jį, gyvenimą tokį koks nutinka, priimame. Ar mums nutikusius gerus dalykus priimame su dėkingumu, ar kaip savo pačių nuopelną, tarsi būtume išskirtiniai ir vertesni už kitus? Ar blogus dalykus priimame depresuodami ir gailėdamiesi saves, ar žvelgdami plačiai ir matydami juos kaip mūsų kelio dalį, mūsų augimo būtiną sąlygą? Čia, žinoma, mano privati nuomonė...
    Ir dar man nelabai patinka pasakymas "būk toks ir anoks". Aš galvoju, galima siekti, galima eiti, ugdyti(s). O paimti ir tiesiog būti nepavyktų net patarimus dalinančiam.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Taip, patarimus dalijantys dažnai turi didesnių problemų su savo gyvenimu, nei tie, kuriems jie duodami. Gal čia mano prietarai, kad atsitikus kažkam aš imu ieškoti to priežasties? Ir tai tikrai nėra secret pasekmė - tiesiog aš iš tiesų, net įvažiavusi į stulpą su automobiliu, pagalvoju, kurioje vietoje suklydau, galbūt net dar nesėdusi prie automobilio vairo. Turiu stiprią nuojautą, be to visi tokie dalykai mane taip supurto, kad imu savo gyvenime ieškoti priežaščių (elgsenoje, mąstyme), jog taip daugiau neįvyktų. Mes nesam apsaugoti nuo nieko, bet yra dalis žmonių, kurie nesuserga, nesusiduria su neištikimybėm, nepapuola į avarijas. Kaip taip įmanoma? Aš irgi noriu :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Tas priežasčių ieškojimas man pažįstamas dalykas. Laimei, praeitas. Gana įkyrus, varginantis ir bergždžias užsiėmimas. Jeigu apie tą patį šnekame. Netikiu, kad gyvenime galima užbėgti už akių... gyvenimui. Dar netikiu, kad yra žmonių, kuriems nieko blogo nenutinka. Kiek tokių mačiau, viskas galų gale pasirodydavo tik išorė, arba jie turėdavo tokių sąvybių, kurių stigdavo man. Stebuklų nebūna. T.y. būna, bet būna labai retai. Galvoju, kiekvienas turime SAVO kelią. Unikalų, nepakartojamą. Pritaikytą būtent mums - individualiai. Kurio netgi labai labai panorėjęs neįstengtų nugyventi joks Sėkmės Džentelmenas. Esame apdovanoti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Aš gal per didelė optimistė? O gal tam, kad tikėtum ir pildytųsi irgi reikia tam tikrų savybių, kurias turi ne visi? Čia tu teisus. Šiaip manau, kad į gyvenimą reikia žiūrėti atsipalaidavusiai: koks gi skirtumas, laikas bėga greit, dar 50 metų ir galės pasaulyje tuoktis gėjai, vaikintis vaikus, visi valgyti genetiškai modifikuotą maistą ir t.t. Man tai kažin ar berūpės...

    AtsakytiPanaikinti
  7. Viskas yra įmanoma. Neskaitėte apie Indijoje gyvenantį jogą, kuris nei valgo, nei gera, bet gyvena? O gyvena minčių pagrindu. :)
    eewl, mano gyvenimas yra stebuklas. stebuklų būna.
    "The secret" žinojau visą gyvenimą net ir neskaičius knygų apie tai, ar mačius filmų. Taip yra.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Galbūt čia viena tų temų, kur ką besakytum, viskas bus teisinga.

    AtsakytiPanaikinti