2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

Reikia draugą turėti




Pirmiausia turiu pasakyti, kad jei neatsakau nieko į komentarus, tai nereiškia nieko blogo, tai kaip tik reiškia, kad visiškai su jumis sutinku tik nenoriu spaminti.
Internetinėje erdvėje praūžė visokie apdovanojimai. Buvo smagu paskaityti apie kitus. Tiesa apie tuos žmones vis tiek turbūt lieka kažkur anapus. Na jei žmogus linkęs internete kurti fikcijas, tai dar septynias fikcijas sukurti juk nėra sunku. Žinoma, yra dalis tų, kurie tik ir laukė kol jų paklaus ko nors asmeniškesnio - su tuo juos ir sveikinu.
O aš plėšausi taip noro rašyti bet ką (kad ir va taip kaip šiandien keverzoti) ir sau taip reto perfekcionizmo – rašyti ant rimto, giliai, mąsliai, su faktais, įrodymais ir spaudai, o jei ne – tai eiti dirbti ir nieko nerašyti. Kol kas ant rimto laimi, todėl dirbu ir pasirodau čia retai.
Bet šiandien susimąsčiau apie draugystę. Na aš nesu tobulas žmogus ir kartas nuo karto pasiskundžiu savo nenaudėliais draugais kitiems nenaudėliams draugams. Vienas žmogus, klausydamas mano eilinio paburbėjimo, kažkada yra pasakęs, jog šita problema (draugų) greit išnyks, nes visi susitvarkys savo gyvenimus - susituoks, apsivaikuos ir bendraus poromis. Žodžiu, tos masės žmonių, su kuriais taip gera būdavo susitikti ir leisti laiką greitai neliks. Ir jis turbūt buvo teisus. Nes vis daugiau atsiranda žmonių, su kuriais kažkada buvo ne vienas pūdas druskos suvalgytas ir kuriuos susitinku kartą per metus ir ne šiaip kur prie kavos puodelio (arba kaip privalomai būdavo – prie alaus bokalo), o atsitiktinai gatvėje, prasilenkiant ir sušunkant O labas kaip tau sekasi? Ir atsakant, kad sekasi tai va puikiai ir nueinant toliau savais reikalais. Kaip netikėta yra tai, kad žmonės yra visgi pakeičiami ir nebūtinai kitais žmonėmis – kartais televizoriumi, knyga, filmu, vakarienės darymu, valgymu dviese, tualeto durų šlifavimu ir begale kitų kasdienių reikalų. Ir susitikti tingisi. Nebent laiko mašina mus grąžintų atgal.

8 komentarai:

  1. kažkada man mama sakė "pamatysi, dar praeis kiek laiko ir visi tavo kiemo draugai išsiskirstys", o aš sakydavau "ką tu kalbi! taigi draugai lieka draugais". ..greičiausiai /atkrito/ tas draugas, su kuriuo, atrodė, turėjom daugiausia bendro. keista, kai pagalvoji, jog atsiradusi draugė, santuoka gali imti taip viską ir pakeisti. nors, manau, kad tai ne mano problema, o to draugo. jei nėra noro bendrauti, tai nereikia dangstytis žmona ar šeima.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš irgi manau, kad čia ne tavo problema, nes yra žmonių, su kuriais santykių neatšaldo nei vaikai, nei antrosios pusės. Gali būti, kad tavo draugas su tavim būdavo ne savimi, kad dabar jis mąsto kitaip, gyvena kitaip ir jam buvimas su tavimi primena jį patį tokį, kokio jis nenori prisiminti. Tiesiog visuose santykiuose reikia kažkokio judėjimo į priekį, jei aš jaučiuosi su kažkuo stovinti vietoje, aš nustoju su juo bendrauti.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš pati nebendrauju su tais geriausiais buvusiais draugais, nes nenoriu grįžti į senus laikus. Ne todėl, kad buvo negera, ne, buvo gera, bet dabar yra kitaip ir apsimesti, kad vėl aš tokia pati kaip buvau nematau reikalo ir noro. :)

    Viskas čia labai natūralu :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. "Das Leben ist Veränderung." Man čia netgi labai prasminga.
    Šią savaitę jau antrą kartą cituoju Falco.

    AtsakytiPanaikinti
  5. @Raganaite: suprantu tave. Nežinau, gerai čia ar blogai, bet aš irgi panašiai elgiuosi..

    @eewl: nenorėčiau, kad viskas pasikeistų. Yra dalykų, kurie yra gerai, yra žmonių, su kuriais gerai yra jau kokie 20 metų.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Gal. Man taip nėra. Viskas keičiasi. Iš žmonių-prieš-20-metų liko tik mama :) Kiti - pasikeitė visi. Mano mėginimai kažkaip sustabdyti, atnaujinti santykius buvo neveiksmingi. Nes pats irgi keičiuosi.
    Turiu versiją, kodėl seni žmonės liūdnesni. Galvoju, į senatvę žmonės liaujasi keitęsi ir atsiduria nebe savo pačių gyvenime/pasaulyje. Pasijunta nereikalingi, vieniši.
    Kol dar eina, reikia leisti keistis pasauliui ir leisti keistis pačiam sau. Nes juk galų gale Das Leben ist Veränderung!
    P.S. nesiliauju svajojęs apie būsimas vasaros keliones. Nes kelionė taip pat yra Veränderung :)
    P.P.S. Ypač vertinga Veränderung yra kas 5-6 metus pakeisti darbą.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Man praėję metai buvo Veraenderung, dabartiniai, panašu, irgi tokie bus. Vadinasi reikia laukti kol kas nors iš draugų atkris? :) O gal naujų atsiras? Pernai registravau filmus, kuriuos žiūrėjau, šiemet gal reikėtų bandyti žmones, kuriuos sutikau ir pakalbėjau, išgėriau kavos ar kažkas panašaus. Paskui senatvėje bus galima galvoti, kas jie tokie buvo :)) Pradedu mąstyti apie tikrą dienoraštį - kažkokia arvhyvavimo manija pas mane:D
    O kas dėl senatvės tai nežinau, ar ji būtinai yra nelaimė - kai kurie ir jaunystės metus gyvena taip lyg nesuprastų, jog vėliau bus tik blogiau.

    AtsakytiPanaikinti
  8. mokyklos laikais turėjau draugę, bendravardę-bendramintę. Buvom artimos, kaip seserys. Taip nutiko, kad ji sugalvojo norinti studijuoti užsienyje. Kai tik šitai pasisakė, rodos, nuo tos akimirkos ėmė ir viskas nutrūko. Ji pradėjo manęs vengti, apskritai nuo visų savo draugų atitolo, kol galiausiai po metų išvažiavo. Viskas. Baigta. Net feisbuke viena kitos į draugus nepasikvietėm.

    Iš pradžių nesupratau, kodėl ji taip. Maniau, aš kalta, gal atsibodau, gal ką nors ne taip padariau, įžeidžiau. O dabar galvoju, kad ji tiesiog norėjo "išsidraugauti", neleisdama stipriam ryšiui tiesiog sudilti, kaip būna dažniausiai.

    Dabar esu tame pačiame užsienyje, kaip ir ji. Kartais ją susapnuoju, po to naiviai tikiuosi susitikti milijoniniame mieste, bet net ir susitikus nežinočiau ką sakyti..

    AtsakytiPanaikinti