Užsienio kalbų spąstuose: NEVERMIND

1. Kaip jums toks tekstas: “Europos šalių kultūrinis influensas viena kitai yra didžiulis. Taip yra todėl, kad dėl unijos Europos šalys yra viena kitai open.“?
2. Draugas pasakojo, kad kažkurioje klasėje turėjo dvigubą anglų pamoką: mokytoja vienu metu dėstė ir penktokams, ir jiems, dvyliktokams. Jam labai juokingas prisiminimas iš tų laikų, kaip vienas penktokas, nesuvokdavo, kad anglų kalba yra atskira kalba, o ne lietuviški žodžiai be galūnių. Maždaug: “Iš didel rašt aš išėj iš krašt“.
3. Būna momentų, kai imu manyti, kad lietuvių kalba yra labai mažažodė ir neišraiški. Prieš maždaug pusmetį dalyvavau seminare ir vienas iš pranešėjų kažką kalbėjo apie promošiną. Tiesą sakant, labai džiaugiausi, kad porą dienų prieš buvau išmokusi tą anglų kalbos žodį, nes mokykloje mokiausi vokiškai ir man nėra natūralu tokie kalboje pasitaikantys žodeliai kaip: validumas, performansas, monitoringas, difoltas, eksperiansas, menedžmentas. Nereikia nė išvažiuoti į Japoniją, kad pasijaustum „pasiklydęs vertime“.

Tiesą sakant, tie kostiumuoti dėdės su savo „gudriais žodžiais“ man beviltiškai primena tą penktoką ir visuomet kirba mintis, ar jie tikrai susivokia apie ką kalba – juk jeigu kažkokio dalyko negali paprastai ir suprantamai paaiškinti, vargu, ar jį iš viso supranti.