2010 m. balandžio 27 d., antradienis

Savaitgalio kinas: gatvių karai ir …Meilė

"Lūšnynų milijonieriaus" pirma serija turėtų būti "Dievo mietas". Keista, kad tokį seną filmą pamačiau tik dabar ir dar pastebėjau, kad tokio pobūdžio filmas man ima atrodyti popsas. Įsivaizduoju, ką pasakyčiau, jei dabar pažiūrėčiau kokią romantinę komediją, ir manau, kad reikėtų – tiesiog snobizmas ne visuomet yra savybė su pliuso ženklu. Šis filmas labiau tikroviškas nei "Lūšnynų milijonierius", jo pabaiga savaime nėra tobulo gyvenimo pradžia pagrindiniam herojui, bet iš tiesų galima pajausti, kad visų didžiųjų miestų šanchajai nedaug skiriasi vieni nuo kitų – nei gyvenimo kokybe, nei gyventojų pomėgiais, nei tuo labiau žinojimu, kad iš ten niekada neištrūksi. Filme patiko tai, kad žiūrovas nėra specialiai graudinamas, stengiantis parodyti, kuo žiauresnius likimo smūgius – visi mirštantys savaip kalti dėl savo mirties: įvykdoma gamtinė atranka.

Tai - Brazilų filmas, bet iš esmės nesvarbu, kur tai vyksta, Delio, Niujorko ar Rio de Žaneiro, vargšų kvartaluose -skiraisi tik žmonių odos spalvos, bet ne skurdo lygis ir tikimybė iš ten pakilti: deja, bet daugelis jų ir jų vaikų niekada negyvens kitaip. Ir tai yra daugiau nei vien tik filmas.. Ir čia nepadės jokia humanitarinė pagalba, aukos. Gal ir baisu, bet vienintelė išeitis – tai jų dauginimosi sustabdymas.

O kitas filmas kitoje šalyje kitame didmiestyje, bet jau apie tuos kurie gyvena nepalyginamai šviesesnį gyvenimą. Ir laimingesnį. Vien dėl to, kad myli arba yra mylimi. Daug skirtingų istorijų, susijusių su meile arba flirtu, ir visos jos nutikusios Niujorke. Niekada ten nebuvau, bet sutinku, kad miestas turi savo žavesio. Kaip ir Paryžius, kuriame nufilmuotas pirmasis tos pačios serijos filmas ir kurio, beje, iki galo taip ir nepamačiau... Nežinau, gal buvo ne kokia nuotaika, bet filmas su vaizdais Niujorke pasirodė nepalyginamai geresnis. Tokie filmai man primena "Kavą ir cigaretes" – pasakojama ne tradicinė istorija su užuomazga ir atomazga, bet atskiros trumpos istorijėlės viena tematika. Ir nepaisant to, kad meilė yra viena iš banaliausių temų, filmui "Myliu tave, Niujorke", duočiau 9 balus iš 10. Ir tai - dar vienas filmas, kurį pažiūrėčiau dar kartą, o tokių filmų tikrai mažai.






10 komentarų:

  1. Noriu užduoti tau klastingą klausimą, gal kiek ir nevisai į temą: kaip tau filmas "Before Sunset" ("Iki saulėlydžio" ar kažkaip pan.)? Jeigu matei tokį.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pasirodo, verčia "Prieš saulėlydį".

    AtsakytiPanaikinti
  3. Klausimas tikrai klastingas, nes to filmo nemačiau :) Pasiimsiu pažiūrėti savaitgalį.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tavo posto "inspirintas" pažiūrėjau New York, I Love You. Kai kurias vietas prasukinėjau kelis kartus. Hmmm... Pasijutau, kad mano gyvenimas apgailėtinas. Nebrandus. Per daug jame prisirišimų, per daug dalykų, kurių būtų baisu netekti. Darbas, butas, darbas, darbas, reputacija, alga, darbas, butas... Nelaisvas. Reikėtų kokį vakarą sutemus bent išeiti pašliaužioti savo miesto gatvėmis.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Esu tikra, kad tame pačiame Niujorke yra begalė žmonių, nebuvusių kitoje gatvėje nei gyvena ir dirba. Turbūt visi gyvenam skirtingai ir taip, kaip norisi: gal kada išeisi ne dėl to, kad kiti eina, bet dėl to, kad turėsi tikslą ten ką nors nuveikti :)
    Pažiūrėjau "Before Sunset". Prisiminiau, kad čia Before Sunrise tęsinys, dar yra Dvi dienos Paryžiuje (paskutinė dalis). Šiaip man tokie filmai super patinka, gal tik reikėtų būti prancūzei, kad galėtum iki 32 kažkam saugoti meilę. Lietuviai (rytų europiečiai?) paprastesni: per devynis metus moteris būtų pagimdžiusi pora vaikų, "nusėdusi" kasdienybėje, o vyras žiūrėtų į ją ir galvotų: kokia pasikeitusi, negi apie ją aš knygą parašiau?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Nieko sau! Tu taip gerai pažįsti didžiąją daugumą lietuvių vyrų? Ar čia vistik nacionalinė žiniasklaida tave "užpumpavo"?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Sorry, neatidžiai perskaičiau tavo komentarą, nesąmonę parašiau.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Čia aš daugumą lietuvių moterų taip gerai pažįstu :))) Šiaip atsakant į tavo neatidų komentarą, turiu pasakyti, kad lietuvių moterys vertos lietuvių vyrų, taip kad nėra ko nei vienai nei kitai pusei skųstis. O tęsiant filmo temą: aš nepažįstu nė vienos virš 30 moters, kuri būtų netekėjusi ir į kiekvieną sutiktą vyrą nedėtų vilčių, kad jis ją ves. Kai tuo tarpu, mano naiviu įsitikinimu, turėtų mąstyti: ar aš norėčiau už jo tekėti?

    AtsakytiPanaikinti
  9. Man patinka tavo požiūris. Visiškai sutinku. Gal tik nedrįsčiau taip, hmm... griežtokai. Esam gležnesni, negu norėtųsi atrodyti, imho.
    Tas filmas labai netikėtai man labai stipriai "sugrojo". Patiko tiek, kad net sunku buvo žiūrėti. Būna ir taip, pasirodo.
    Ir I Love You, New York žiūrėsiu dar kartą. Tas irgi stipriai suveikė, nors laikiau save nejautriu raganosiu.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Taigi sakau, kad aš nepažįstu tokių moterų, bet dar nereiškia, kad jų nėra. Nieko šitame pasakyme griežto nematau :)
    Dėl gležnumo tai sutinku: visi turim savo silpnas vietas, kurios anam kompiuterio gale dažniausia nesimato.

    AtsakytiPanaikinti